- spraigyti
- spráigyti, -o, -ė Als 1. intr. NdŽ, Klk šokinėti, laigyti: Vakar veršius parginė, ka pradėjo spráigyti: tik sprygt sprygt kitas par kitą! Žr. Paršiukai gurbe spráigo Krž. Sau spráigo kaip ožka, i gana End. Žiogai yr spráigantys Kl. Ko spráigai kaip žiogas! Krž. Spráigio[ja] kaip ėrukas Skdv. Jaunas ka buvau, kaip spráigyte spráigiau Ggr. Lydekos spráigė, laigė Ggr. ║ šokčioti iš vietos, kilnotis į viršų: Akmuo leka spráigydamas pavandeniuo Krkl. Arkliai raitos, i tas žambis, sako, spráigys KlvrŽ. 2. intr. Varn visur bėgioti, lakstyti, eiti: Mažiau spraĩgytų, daugiau už darbo imtumias DūnŽ. Spráigo bobos, a negalia dirbti Pvn. 3. intr. NdŽ sproginėti, spragsėti nuo karščio: Taukus tirpant, saldmeisiai spráigo laukan Bržr. Tu žiūrėk, ka ugnis nespráigytų, bo trobą uždegsi Vdk. 4. tr. Kv spaudyti, spragsinti: Spráigo briauningą kišenė[je] – muni baido Šts. 5. intr. NdŽ spyruokliuoti. 6. tr. NdŽ, Kv sprigtuoti: Spraigo arbūzus, norėdami rasti ko skambesnį rš. 7. tr. žarstyti, svaidyti: Kiek tu ten spráigysi žemes į akis?! Slnt. \ spraigyti; apspraigyti; nuspraigyti; paspraigyti; parspraigyti
Dictionary of the Lithuanian Language.